jielčius
Look at other dictionaries:
jelčius — ×jelčius (plg. l. jelec, ukr. яльчик) sm., jielčius, ielčius Lp zool. tokia žuvis, vidutinio didumo, juoda nugara, raudonomis akimis; baltasis šapalas: Vakar kad pagavau jelčių, tai tik panešiau! Ut. Jelčius valgyt nevorta Grv. Čia tik jelčiukai… … Dictionary of the Lithuanian Language
